Retenciniai aparatai

 Pasibaigus ortodontiniam gydymui, gaminamos dantis naujoje padėtyje palaikančios retencinės plokštelės ar kiti ortodontiniai aparatai (retenciniai aparatai). Dažnai, nuėmus breketus, dantys gali būti net paslankūs (net iki 6 mėn.), nes dantims persikėlus į naują vietą, jiems reikia laiko nestumdomiems stabiliai stovėti, kad apie juos susiformuotų naujas kaulas. Jei nebus įdėtas retencinis aparatas, dantys grįš į savo buvusias padėtis ir gali tekti atlikti pakartotinį ortodontinį gydymą. Kartais, dantys, net ir po ilgai nešiotų retencinių įtvarų, nori grįžti į buvusią padėtį. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Lūpų, liežuvio, skruostų padėtis ortodontinio gydymo metu beveik nesikeičia, o pajudėjus dantims, burnoje sutrinka pusiausvyra, t.y. spaudimas į pasisukusį dantį tampa kitoks ir dantis nori grįžti į pradinę padėtį. Taip pat dantų nestabilumą gali įtakoti protinių dantų dygimas, periodonto kaulo netekimas. Net ir neatliekant ortodontinio gydymo, yra pastebėta, kad žandikauliuose vyksta „amžiniai pokyčiai“ – dantų lankai siaurėja, tarpas tarp iltinių dantų stengiasi grįžti į tokį, koks buvo maždaug 7 m. amžiuje. Apytiksliai nuo 30 m., palaipsniui netenkant periodonto kaulo, danties šaknis tampa įtvirtinta trumpesniame kaule, todėl dantis gali slinktis, suktis. Taip pat su amžiumi mažėja minkštųjų audinių elastingumasir jų spaudimas į dantis. Todėl, atlikus ortodontinį gydymą, įtvarai gali būti fiksuoti neribotam laikui arba net ir visam gyvenimui.

 

 Suaugusiems žmonėms atlikus pagalbinį ortodontinį gydymą, retencinių aparatų funkciją dažniausiai atlieka protezai.

 

 Dažniausia fiksuoto retencinio aparato konstrukcija yra iš liežuvio pusės klijuojatas nenuimamas lankelis, o išimamo - retencinė plokštelė, nešiojama naktį.